Gimė 1943 07 17 Rokiškio r., Roviškėlėse. Tapytoja, grafikė. 1968 m. Lietuvių grafikos istorija Dalią Genovaitę Mažeikytę įsimins kaip spalvų dailininkę. 1968 m. baigusi VDA grafikos katedrą, ji jau 1970 m. eksponavo ofortus, papildytus kitų atspalvių inkliuzais (ciklas „Fanų kalnų ritmai“). Nuo tada beveik visa D. Mažeikytės grafika, išskyrus dalį litografijų ir piešinių, yra koloristinė. Jos ekspresyvios ir simboliškai įprasmintos spalvos pakylėja virš kasdienybės, kalba apie neatsiejamą žmogaus ir gamtos ryšį su amžinybe, atsiveriančias erdves ir jų vibracijas, laiko tėkmę, nuolatinę gyvybės dinamiką ir kaitą, laisvą jausmų skrydį, išmintį ir dvasios atsinaujinimų patirtį. Tai intelektuali, poetiška ir spontaniška kūryba, žadinanti intuityviąją žiūrą.

Štai kaip autorė atsiliepia apie savo kūrybą: ,, Man kūryba yra dvasinio tobulėjimo kelias ir gyvenimo būdas, todėl pamėgau įvairias technikas, kurios leidžia atsiskleisti ir atspindėti tą nepakartojamą grožio buvimą, tą veržlų norą tobulėti, suvokti pasaulį, pažinti dvasiniu žvilgsniu tą šilumą jausmų, tą kaitrą, tą erdvę, tą minčių ugnį. Per įvairiausias spalvas, jų derinius, per spalvų pustonius, formas, linijas, dėmes, struktūras, struktūrėles atsiskleidžia vis nauji ir nauji žmogaus prigimtyje užslėpti klodai ir simboliai, ženklai. Ir tuomet niekas nebesvarbu, kaip žmogus ir dailininkas esi stiprus, rūpi tiktai tas skrydis, tas svaigulys ir džiaugsmas, ta laisvė, tas vidinis jutimas ir regėjimas, kuris persipina, tampa gyvenimu gyvenime ir ta jėga, kuri laiko gyvenimo siūlę. Čia nėra formos materialumo, jos skausmingumo, nėra šešėlių, slegiančios tamsos, vien spalvos, judėjimai, simboliniai dariniai, viskas džiugina, nėra liūdesio, nėra reikšmingumo nei turto, nėra baimės, puikybės”.

Lietuvos etnokosmologijos muziejuje saugomi paveikslai džiugina ir stebina muziejaus lankytojus.

Parengė Jolanta Slavinskienė, muziejininkė