Pirmojo skrydžio įkvėptas kosmonautas Aleksejus Leonovas: „Į laivą būtinai pasiimsiu dažų arba, blogiausiu atveju, spalvotus pieštukus. Matote, visi, kurie skrido, žavėjosi aušros spalvomis, kurios matomos iš kosmoso…“
Daug žmonių žinojo kosmonautą Leonovą kaip gerą menininką. Tapyba, kuria susidomėjo dar jaunystėje, iki paskutinių dienų buvo jo pomėgis.
Aleksejaus Leonovo gyvenimas ir biografija galėjo susiklostyti visai kitaip, jei ne tam tikros aplinkybės. Nuo vaikystės Aleksejus turėjo puikių piešimo gebėjimų. Baigęs mokyklą, 1953 m. įstojo į Rygos Dailės akademiją. Jaunuolis buvo įtrauktas į pirmamečių sąrašą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad studentams bendrabutis gali būti suteiktas tik po trejų studijų metų. Šis variantas Aleksejui netiko ir jis pradėjo rinktis kitas švietimo įstaigas.
1957 m. baigė Čugujevo karinės aviacijos mokyklą. Nuo 1960 m. priimtas į kosmonautų rengimo grupę. 1968 m. baigė N. Žukovskio karo aviacijos inžinierių akademiją. Tačiau norėdamas patenkinti savo aistrą menui, Leonovas Rygoje Dailės akademijoje mokėsi neakivaizdžiai.
Aleksejus Leonovas buvo artimas Jurijaus Gagarino (1961 m. tapusio pirmuoju į kosmosą pakilusiu žmogumi) draugas. 1965 m. A. Leonovas pateko į istoriją, dalyvaudamas misijoje „Voschod-2“, paliko savo erdvėlaivį ir atvirame kosmose išbuvo 12 min. ir 9 sek. Per tą laiką nutolo nuo laivo 5 metrus. Pirmą kartą vizualiai stebėjo atmosferos optinius reiškinius aptemusiame Žemės horizonte.
1975 m. liepą A. Leonovas dalyvavo pirmajame istorijoje bendrame SSRS kosminio laivo „Sojuz-19“ ir JAV erdvėlaivio „Apollo“ skrydyje. Šio skrydžio metu Leonovas pasiėmė spalvotų pieštukų ir popieriaus į kosmosą, kur piešė Žemės eskizą, „Apollo“ astronautų, kurie su juo skrido 1975 m. „Apollo – Sojuz“ bandymų projekto metu, portretus.
Lietuvos etnokosmologijos muziejuje saugomas dailininko-kosmonauto Aleksejaus Leonovo ir dailininko-fantasto Andrejaus Sokolovo darbų reprodukcijų atvirukų rinkinys, kuris atspindi jų talentą.
Parengė Jolanta Slavinskienė, Lietuvos etnokosmologijos muziejus