18 – ame amžiuje Saulės sistema „baigdavosi“ ties Saturnu, žinomu nuo neatmenamų laikų. Nieks net negalvojo, kad už jo slepiasi kitos planetos.

42 metų profesionalus muzikantas Viljamas Heršelis gyvenimui užsidirbdavo mokydamas muzikos ir grodamas smuiku ir obojumi vietos orkestre, bet didžioji aistra jo gyvenime buvo – astronomija.

Frederichas Viljamas Heršelis gimė 1738 m. lapkričio 15 d Hanoveryje, Vokietijoje.

Pertraukose tarp muzikos pamokų jis šlifuodavo metalinius teleskopų veidrodžius, vakarais koncertuodavo, naktimis stebėdavo žvaigždes. Kartu gyvenę jaunesnysis brolis Aleksandras ir sesuo Karolina, buvo pagrindiniai jo pagalbininkai buityje, gaminant instrumentus, apdorojant stebėjimų rezultatus. Savo kiemo sode Heršelis pastatė paties sukonstruotą teleskopą ir pradėjo astronominius stebėjimus. Ir tai nebuvo paprastas smalsumas. Heršelis iškėlė sau užduotį suvesti į dangaus žvaigždėlapį visas šiaurės pusrutulio žvaigždes.

1781 m. kovo 13 d. jis stebėjo dangaus šviesulius Tauro žvaigždyne. Viena iš žvaigždžių pasirodė gana keista – vietoj spindinčio taško buvo matomas mažas diskelis, todėl savo užrašuose Heršelis pažymėjo: „tai arba neįprasta žvaigždė apsupta ūko, arba kometa“. Pirmiausia objektą jis įvardino kaip kometą ir apie tai pranešė Karališkajai draugijai. Praėjus 2 mėnesiams nuo Heršelio atradimo, Peterburge, akademikas Andrejus Lekselis apskaičiavo šio dangaus kūno orbitą, parodančią, kad jis skrieja aplink Saulę ratu. Orbitos spindulys buvo 19 kartų didesnis už Žemės orbitos spindulį. Įdomiausia tai, kad Heršelio atrastas objektas judėjo apskritimine orbita, būdinga planetoms, tuo tarpu kometų orbitos yra parabolinės. Tapo aišku, jog Heršelis atrado naują planetą ir „praplėtė“ Saulės sistemos ribas dvigubai.

Naujai atrastą planetą Heršelis pavadino Georgu. Anglijos karaliaus Georgo III garbei. Tačiau naujasis vardas „neprigijo“. Planeta gavo Urano vardą, pasiūlytą vokiečių astronomo Johano Bodės, pratęsiant romėnų dievų „šeimos medį“.

Urano atradimas nulėmė tolesnę Heršelio karjerą. Karalius Georgas III, pats būdamas dideliu astronomijos entuziastu, nežiūrint į tai, kad planeta nebuvo pavadinta jo vardu, suteikė atradėjui riterio titulą ir 1782 m paskyrė jį Karališkuoju astronomu, o jo seserį Karoliną – Karališkojo astronomo padėjėja. Jiems iki gyvenimo pabaigos buvo paskirta 200 ir 50 svarų sterlingų alga. Karalius išskyrė lėšų observatorijos statybai į vakarus nuo Londono, netoli Vindzoro pilies. Per 40 metų Heršelis observatorijoje atliko daug astronominių atradimų. Kokie jie: šlifavo teleskopų metalinius veidrodžius, atrado 2 Urano palydovus, 2 Saturno palydovus, išmatavo Saturno ir jo žiedų apsisukimo periodus, atrado Marso poliarinių kepurių sezoninius dydžių pasikeitimus. 1784 m nustatė plokščią mūsų galaktikos formą. 1791 m. Heršelis pateikė žvaigždžių ir jų spiečių sutankėjimo iš difuzinės medžiagos, veikiant gravitacijai, hipotezę. Atrado virš 2500 naujų galaktikų (tada tai buvo vadinama ūkais), sudarė jų katalogus, nustatė, kad galaktikos telkiasi į milžiniškas sistemas bei tirdamas Saulės spektrą, 1800 m atrado infraraudonuosius spindulius.

Frederikas Viljamas Heršelis – vokiečių kilmės anglų astronomas mirė 1822 m rugpjūčio 25 d.

Šaltinis: Galspace.spb.ru.